Muzikantai apipila savo gerbėjus muzika, naujais albumais ir žinoma, naujomis išlaidomis arba piratavimu. Kiek naujų albumų išvydo pasaulį šiais metais, o jie dar tik įpusėjo. Dailiosios lyties atstovės nesnaudžia: Emiliana Torrini („Me and Arnini“), Regina Spektor („Far“), Tori Amos („Abnormally attracted to sin“), Bat fot Lashes („Two suns“). Rokenrolo vilkai taip pat: Placebo („Battle for the sun“), U2 („No Line on The Horizon“) ir šviežiai iškeptos naujienos, kaip The White Lies, The Dead Weather, pastaroji naujiena susikūrusi iš patyrusiu scenos žmonių, kurių pagrindinis yra The White Stripes ir The Racontours atlikėjas Jack‘as White‘as.
Tokia duoklė muzikos menui ir klausytojams - skanus užkandis, o gal net ir visi pietūs. Kramsnoju sau ir nesiskundžiu, juk ne kiekvieną dieną dabar gaunu papildomą davinį prie įprasto internetinio pašaro.
Girdėjau kad ir gandrai šiais metais labai aktyvūs, matyt praeita žiema buvo itin šalta – teko šildytis po kažkieno sparnu. Šią vasarą darbuojasi įsijuosę, kad kitas ruduo būtų dosnus palankesnių orų į šiltuosius kraštus. Gausėjanti šeima, žinoma, nėra pati tinkamiausia priemonė kovai su badu, bet kas daugiau belieka, kai sunkmečiu tenka kovoti su nuoboduliu. Visos linksmybės, dažnai turi apsunkinančias pasekmes. Bet visai nesinori burnoti, juk tai naujų džiaugsmų ir vargų pradžios, ypatingai pabodus rutinai.
Čia tardomi jūreiviai,
matę naktigonėse šmėklas,
paliegusius veidus dengusias senes
ir juodžiausias naktis mirtingųjų saloje.
Sau ramybę pasilikęs,
kurčias pastorius vis dar laukia prabylančio Dievo,
nors varpų skambėjimas
užgožia net pasaulio šnabždesį.
Čia vyrai dėvi ilgus sijonus,
po marškomis pasislėpę skanduoja drąsą,
o gyvenimą maitina baime.
Bet ir pastaroji
susigūžus laukia, tikėdama ateitimi.
Kai rąžosi naujas rytas
ir kartu toks kasdieniškas,
kai niekas, kas tikra,
tavęs neliečia,
randi medaus ir buteliuką jodo -
tamsoj laižyti saldų šaukštą
geriau nei tyliai nusidėti.
Sukryžminusi mintį ir tikrovę,
pasitepi iliuzijos krempudra
ir pastebi,
kaip plūduriuoji
tarp laiką bandančių pajust
minučių.
Weight of the world is growing up
while people are making love.
Some distances they walk by foot,
gently touching the wood.
Again, you‘re stealing my beloved soul,
you say be patient
and moon will drown into your bed…
It's only bubbles from your mouth
they sounded like heaven,
but it sucks for now.
Wake up - your dreaming failed
so learn to fly,
because you can‘t rely on highway.
Forgiving, giving it’s not enough
you‘re a ninja or a knight
for fighting you need a sword
to love you need a heart.
(2008)
Pilnom kišenėm braškių
pareina ji molinėm klumpėm,
sunkiai kojas kilnodama.
Ilgos suknelės raštai
vėjo žaidimams dovanoti,
apglėbė jos stačią krūtinę,
pilvo linijas ir liemenį,
tarp jos kojų įstrigo
ir įdubo – nepastebimai.
Jos kišenėse tirpsta braškės,
bėga raudoni vaško lašais -
jei ne vėjo delnai,
braškių ji būtų
valgiusi vakarienei.
Daug gerų, molinių vazonų
po lova pakišti noksta...
žydės.
Tada kvepėsiu iš apačios.
Pasilikti norėsi,
po pažastimi mane pasikišęs,
žodžių skydu prisidengsi
keiksnodamas triukšmingus paukščius.
Daug gerų, panaudotų pagalvių,
ant kuriu palikdavau plaukus,
ten radai mane –
susivėlusią.
Koks turtingas pasaulis:
naujagimiais, nikotinu ir baime,
meile ir šiukšlėmis –
nepastebimas užrašas:
„prašome nešiukšlinti“
„nešiukšlinti prašome“.
Turtingas ąžuolas gilėmis,
rudenį, dosniai jas žemei dalina.
Sakalas turtingas plunksnomis,
o homosapiens vitrinomis,
su žaižaruojančiais akmenėliais.
Turtingos moterys troškimais,
vyrai – adrenalino stygiumi.
Kaip praeitis turtinga prisiminimais,
rytojus viltimis apžėlęs,
taip šiandieną nusistovėjusiomis dulkėmis,
bando apdumti akis.
Ir kol paleistuvaujantis vėjas
myli jaunų merginų plaukus -
pasenusios jos kerpasi trumpai.
Barzdoti iš lauko,
glotnūs ir šilti iš vidaus
dryžiai languoto sijono.
Nuo šaligatvių ligi dykumų,
sergu nepataisoma romantika,
neišgydoma amnezija apie save ir kaulėtus pečius.
Prakiurusiais pirštais
baltesniuose lapuose
rašau, meldžiuosi ir vėl rašau.
Mano mantros nesirimuoja, bet šį kartą girdžiu
stenančias grindis -
ateina opiumo prekeivis,
pildantis ir pildomas.
Dievai jo nesiuntė, nebent frigidiškos nimfos
nuo sausiausių krantų.
Tyliu, meldžiuosi ir vėl tyliu.
Labiausiai
tarp tiksinčio laiko
ir tuščio lagamino, vos žingsnis.
Lyg prie klausyklos durelių
priglaudusi skruostą žiūri pro stiklą,
už lango jau sninga –
skaniausiu cukrumi pasaulyje.
Šalia nekantriai smilksta cigaretė,
išleisdama paskutinį savo kvapą,
tuoj, tuoj pasiruošus numirti...
Apsiavusi puantus, išeina į sniegą,
pasibarstyti taką pelenais,
kuriuo turės išeiti.
Pasibaigus vaikystės nakčiai
ištekės upės vandeniu.
