Daug gerų, molinių vazonų
po lova pakišti noksta...
žydės.
Tada kvepėsiu iš apačios.
Pasilikti norėsi,
po pažastimi mane pasikišęs,
žodžių skydu prisidengsi
keiksnodamas triukšmingus paukščius.
Daug gerų, panaudotų pagalvių,
ant kuriu palikdavau plaukus,
ten radai mane –
susivėlusią.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą