Mano skaros padžiautos.
O vėjau, neliesk,
jas palieku tik saulei -
nepasitikiu vyriška gimine.
Pasikeliu sijoną ir
per rasą
einu pasitikti aušros –
ji pagimdys rytą.
Mano skaros dar drėgnos –
paliksiu jas dienai,
lai džiovina,
nes rytas, kaip vyras,
palaižo, bet neima.
(2005)
2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
sitas senas..dailus..menu
AtsakytiPanaikinti