Labiausiai
tarp tiksinčio laiko
ir tuščio lagamino, vos žingsnis.
Lyg prie klausyklos durelių
priglaudusi skruostą žiūri pro stiklą,
už lango jau sninga –
skaniausiu cukrumi pasaulyje.
Šalia nekantriai smilksta cigaretė,
išleisdama paskutinį savo kvapą,
tuoj, tuoj pasiruošus numirti...
Apsiavusi puantus, išeina į sniegą,
pasibarstyti taką pelenais,
kuriuo turės išeiti.
Pasibaigus vaikystės nakčiai
ištekės upės vandeniu.
