Periodiškai aš ištuštėju ir papilnėju
pridususi atgaunu kvapą
ir vėl kovoju su vėjo malūnais.
Mūšio lauke
iš vieno fronto pereinu į kitą -
bet lieku tik brangiakaile kamikadze.
Kitą vasarą apgirtus nuo žiedadulkių
patyliukais pareinu namo,
apsimetu, meluoju...
pasipuošiu ir vėl išsliūkinu.
Taip niekas nežino ten manęs,
bet aš esu -egzistuoju...
seniai nukirsdintos sąžinės šmėkla.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą