Kol sezonai veja vienas kitą
uodegas pabrukę,
tuščiose pašto dėžutėse
miega pamesti klaustukai,
stalčiuose guli
neišklausytų išpažinčių almanachai.
Ir niekas nerauda,
dėl bekojo saulėlydžio -
kaskart saulė vis senesnė numiršta.
Čia, primityvaus pasaulio apraiškos
nedera su evoliucija,
net Dievas apsilanko retai.
O kai raktai netelpa į spynos skylutę,
žinai, kad lauke šalna...
Galbūt tik vieną kartą gyvenime
priduodami drugeliai narveliuose.
Galbūt dėl to -
jie gyvena tik vieną dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą